24. DIENA

VIŠTYČIO VĖJO MALŪNAS

     Tai paskutinė mūsų kelionės diena. Neatsitiktinai pasirinkome vėjo malūną, nes seniau prieš šventes čia sugužėdavo daugybė žmonių susimalti miltų. Vaikai laukdavo tėvo grįžtant nes žinojo, kad mama iš kvietinių miltų šventėms iškeps pyragą.

Na, o mes labai džiaugiamės, kad šimtametis malūnas po rekonstrukcijos atvėrė duris visiems. Miltų nesusimalsite, bet apžiūrėję kaip atrodo šis technikos stebuklas, tikrai nenusivilsite.

Malūną 1925 metais trijų kelių sankryžoje, ant Ilgojo kalno pastatė vištytietis Jonas Kanapkis. Pakinkytas į darbą vėjas malūno sparnus suko tris dešimtmečius.

Sovietmečiu malūnas buvo atimtas iš malūnininko, nuimti malūno sparnai ir malimo darbą atliko traktoriaus variklis, o nuo 1978 metų daugiau kaip dešimtmetį malūne veikė etnografinis muziejus. Po to ilgus metus malūnas stovėjo tuščias ir apleistas.

Beveik prieš šimtmetį buvęs praktiškas žmogaus pagalbininkas, dabar Vištyčio vėjo malūnas stovi išdidžiai. Jis ne tik egzotiška gamtovaizdžio puošmena, bet ir neįkainojamas technikos paveldas.

Dėkojame, kad keliavote kartu 24 dienas!

Linkime visiems, šią Šv. Kūčių dieną, santarvės, ramybės, o Šv. Kalėdų rytą geros nuotaikos, pamiršti visas negandas, daug telefoninių vaizdo skambučių patiems artimiausiems, su kuriais negalėjote pasimatyti ir žinoma planų dar kartą aplankyti Vištyčio regioninį parką.

Sėkmingų, sveikų, viltingų artėjančių Naujųjų Metų!