Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios

Istorija

 

     Įvažiuojant į Vištytį iš Kybartų pusės, mus pasitinka ant kalnelio stovinti bažnyčia. Tai XIX a. statinys. Iš plytų ir akmenų parapijos ir valstybės lėšomis Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta ir rekonstruota 1829 m. – 1887 m.  Tačiau tai ne pirmoji Vištyčio bažnyčia. Istoriniai šaltiniai rodo, kad apie 1562m. karalius Žygimantas Augustas Vištytyje pastatė bažnyčią ir jai užrašė nedidelį Nebūtkaimio (Kunigiškių)  kaimą su 6 valakais žemės. O šaltiniuose yra užrašyta, kad jau 1514 m. Vištyčiui buvo paskirtas kunigas klebonas Benediktas. 1570 m. prie bažnyčios įsteigta parapinė mokykla. XVI a. – XVII a. pradžioje bažnyčia gavo pagrindines privilegijas.

     Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia priklausė Vilniaus vyskupijai, o po ATR padalijimų buvo priskirta naujai įkurtai Naujosios Vygrų, vėliau tapusios Seinų vyskupija, dalimi. Šioje vyskupijoje Vištyčio parapija buvo priskirta Alvito dekanatui.  Seinų vyskupijai bažnyčia priklausė iki 1926 m., o po to tapo Vilkaviškio vyskupijos dalimi. Šios žinios gali būti naudingos tiems, kurie ieško įvairios archyvinės dokumentikos apie savo giminių praeitį.

     XVII a. viduryje ATR pergyveno karų su kaimyninėmis valstybėmis laikotarpį.  Nukentėjo ir Vištytis, kurį 1658 m. nusiaubė Prūsijos kariuomenė, buvo apiplėšta ir bažnyčia. 1668 m.  gruodžio 14 d. Vištyčio bažnyčios decreta reformationis (vizitacijos dekrete) rašoma, kad Vištyčio Švč. Trejybės medinė bažnyčia turėjo tris altorius. 1674 m. duomenimis bažnyčia buvo gerai pastatyta, tačiau nedidelė. Tų pačių metų  bažnyčios vizitacijoje minima, kad jos koliatorius (statytojas, steigėjas) yra LDK, t. y. valstybė. Parapijos gyventojų skaičius buvo nedidelis, nes per vizitaciją sutvirtinimo sakramentą priėmė tik 24 žmonės.  1700 m. balandžio 21 d. vizitacijos akte pažymėta, kad bažnyčia sudegusi, jos vietoje pastatyta laikina pastogė.

     XVII a. pabaigoje po karų su rusais, švedais ir prūsais visuomenė atsigavo, todėl susirūpinta ir visuomenės sielovada. Nauji reikalavimai buvo keliami ir kunigams: jie privalėjo mokėti vietos žmonių kalbą, tikėjimą skelbti, maldas skaityti turėjo žmonių gimtąja kalba, mokyti pamaldumo ir dorovingumo. Parapijiečiai privalėjo lankyti tik savo parapijos bažnyčią, neatvykus be priežasties sekmadienį į bažnyčią, gaudavo 6 lietuviškų grašių baudą.

     1723 m. Vištyčio seniūnas Kristupas Puzinas (Puzyna) iš Kozielsko pastatė naują medinę bažnyčią. 1736 m. karalius Augustas III, Vilniaus vyskupui Mykolui Zenkavičiui sutikus, medinę Vištyčio parapijos bažnyčią drauge su jos fundacija ir patronato teise perleido Vilniaus kolegijos jėzuitams. Nuo tol Jėzaus Draugijos nariai tris dešimtmečius (1737–1769 m.) Vištytyje rūpinosi parapijos sielovada ir misijomis į kaimyninę Prūsiją. 1769 m. Vištyčio misija buvo panaikinta, parapinės bažnyčios administravimas grįžo į diecezinių kunigų rankas. Vilniaus jėzuitų kolegijos spaustuvė Vištytyje turėjo nedidelį popieriaus malūną ir raidžių liejyklą. Jėzuitų sielovada pavertė Vištytį vienu pirmųjų Lietuvoje pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai židinių: 1741 m. parapijoje įkurta Jėzaus Širdies brolija, 1747 m. nutapytas paveikslas „Švč. Jėzaus Širdis“ (dabar saugomas Krikščioniškojo kultūros centro muziejuje Marijampolėje), iš tų laikų bažnyčioje išliko procesijų altorėlis, skirtas Švč. Jėzaus Širdžiai. 

     1744 m. Vištyčio bažnyčiai pagal Vilniaus sinodo nutarimą buvo priskirti šie kaimai: Kaupiškiai, Papečkiai, Varteliai, Lukiai, Totorkiemis, Rėčiūnai, Pavištaičiai, Galkiemis. 1777 m. prie bažnyčios buvo atkurta parapinė mokykla.

     1829 m. parapijos ir valstybės lėšomis buvo pastatyta nauja nedidelė be bokštų mūrinė bažnyčia. Iki 1863 m. sukilimo Vištyčio bažnyčia buvo turtinga: miesto laukuose jai priklausė 5 valakai žemės, vėliau gavo 1 valaką (21,35 ha) priedo, prie klebonijos buvo 3 (1 margas 0,56 ha) margai žemės, Nebūtkiemio kaime – 4 valakai ir 24 margai žemės. Po sukilimo numalšinimo, vykdant rusinimo politiką, iš bažnyčios žemės buvo atimtos.

     1885 – 1887 m. klebono Adomo Šukviečio bažnyčia rekonstruota bei padidinta: pristatyta presbiterija su zakristijomis, dvi koplyčios ir bokštas su aštuoniasiene viršūne. Bažnyčios pertvarkymo projektą, kuris vėliau buvo šiek tiek pakoreguotas, parengė Vilkaviškio apskrities inžinierius Kučinskis. Bažnyčia yra dvigubo kryžiaus formos, turinti klasicizmo bruožų, vienabokštė, su apside ir bokšteliu. Šventoriaus aptvertas aukšta, mūrinė tvora. Tokio išplanavimo bažnyčių Lietuvoje yra nedaug.  1887 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Juozas Oleka (Holliak). Kunigas Jurgis  Krokininkas  1912 m. užbaigė bažnyčios rekonstrukcijos darbus, kurie tęsėsi nuo 1885 m. 

     Dalis Vištyčio miesto  ir apylinkių gyventojų buvo sulenkinę. Nelotyniškos Šv. Mišios būdavo aukojamos lenkų kalba. XX a. pradžioje kunigas J. Krokininkas sukūrė lietuvių chorą ir bandė įvesti lietuviškus giedojimus. Jį įskundė caro valdžiai ir 1903 m. sausio 21 d. Vilkaviškio apskrities  pareigūnas Mikailovskis kunigą dvi dienas tardė. Išvažiuodamas įsakė klebonui žiūrėti, kad lietuviai choristai negiedotų iš lietuviškų spausdintų gaidų.

     Tik 1909 m. Seinų vyskupijos administratorius J. Antanavičius, lietuviams energingai reikalaujant, nustatė naują pamaldų tvarką: lietuviškos pamaldos ir giesmės turėjo būti atliekamos tris sekmadienius iš eilės, o ketvirtą – lenkiškai. Šį potvarkį Vilkaviškio dekanas paskelbė Vištyčio bažnyčiai, bet miestelėnai ir dvarininkai nepaklausė ir trukdė pamaldas lietuvių kalba, o  1910 m. balandžio 3 d. bažnyčioje kilo net muštynės.

     Įžymus yra Vištyčio bažnyčioje esantis žalvarinis varpas. Tai antrasis Lietuvoje žinomas garsaus Karaliaučiaus varpų liejiko Georgijaus Bernhardo Kinderio kūrinys. Kitas šio liejiko varpas, datuotas 1738 m., yra Mažeikių rajone, Pikelių bažnyčioje. Vištyčio bažnyčios varpas, pasižymintis monumentalia forma, išraiškingu siluetu ir stilingu dekoru, pakabintas varpinėje. Varpo vidurinėje juostoje, kuri nuo ornamentų atribota reljefiniais rumbeliais, įrašyta: „IN HONOREM SACRO SANCTA TRINITATIS“. Ant varpo apatinio graižo gaubtinės yra antrasis užrašas: „ME FVDIT GEORGIVS BERNHARDVS KINDER REGIOMONTI  ANNO 1730“.  2020 m. varpo šerdis buvo sutvarkyta iš naujo.

      1936 m. Vištyčio parapijoje gyveno 2493, o 1940 m. – 2500 parapijiečių.

     1940 m. įvardijama, kad Vištyčio parapija turėjo šį inventorių: kleboniją, špitolę, svirną, tvartą, kluoną, mūrinę bažnyčią, 9 ha žemės.

     1941 m. birželio 22 d. dieną vokiečių artilerija apšaudė Vištytį. Buvo apgriauta šiaurinė Vištyčio miesto dalis ir Švč. Trejybės bažnyčia. 1944 m., vokiečiams traukiantis, per mūšius su juos persekiojusios raudonosios armijos daliniais, dalis Vištyčio sudegė, vėl nukentėjo bažnyčia.

     Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai reikėjo gauti religinės bendruomenės registracijos pažymėjimą, be kurio bažnyčia negalėjo veikti. Toks pažymėjimas buvo gautas 1948 m. rugsėjo 29 d.

     Nežiūrint labai sudėtingos ir laisvę varžančios situacijos, bažnyčią stengtasi išlaikyti ir puoselėti. Bažnyčia buvo suremontuota. 1953 m. kunigas klebonas J. Vosylius informuoja Bartininkų dekaną kunigą A. Uogintą apie Vištyčio bažnyčios remonto darbus: ties dešiniuoju šoniniu altoriumi prie lubų buvo sienoje skylė nuo karo laikų, o zakristijos lubose ir virš zakristijos esančio bažnytinio sandėlio lubose buvo po didžiulę skylę, kurios buvo užtaisytos; bažnyčios viduje pusėje sienų viršutinis tinkas buvo grybo suėstas dėl drėgnumo, reikėjo visą tą grybą daužyti ir iš naujo tinkuoti; bažnyčios grindys prie šoninių altorių ir visais pasieniais buvo išpuvę, įdėta naujų grindų trisdešimt kvadratinių metrų; suremontuotos durys; didysis altorius panaujintas; paauksuoti paveikslų rėmai, paauksuotos kolonos, žvakidės, tabelės, tabernaculum, apie monstranciją šoniniuose altoriuose atnaujinti paveikslų rėmų paauksavimai, paauksuoti du žarandėliai ir kryžiaus kelių – paveikslų rėmai; paremontuoti vargonai; įvesta į bažnyčią elektra; įtaisytas bažnyčiai celūnas. 

     1978 m. vasarą  kunigo K. Montvilos rūpesčiu bažnyčia buvo vėl dekoruota ir išdažyta. 1993 m. kunigo V. Vaičiūno iniciatyva buvo sutvarkytos grindys ir lentelėmis apkaltos vėl grybo paveiktos byrančios sienos. Kunigas L. Dūkšta pasirūpino, kad būtų perdengtas bažnyčios stogas, pakeisti supuvę langai, atlikti kiti remonto darbai. Prie bažnyčios interjero atnaujino  daug pasidarbavo kunigas Kęstutis Sprangauskas.

* * * * *

Vištyčio parapijos kunigai

     XVI a.

1. 1514 m. paminėtas klebonas Benediktas.
2. 1556- 1589 m. klebonas Baltazaras Kožuchovskis (de Kozuchowo).
3. 1559 m. kunigas vikaras Blažiejus.
4. 1562 m. kunigas  klebonas Motiejus Viševskis ((Wyszewki).  
5. 1589 – 1591 m. kunigas klebonas Albertas Tarčevskis (Tarczewski).

     XVII a.

1. 1.1654 – 1673 m.  kunigas klebonas buvo Jonas Lechavičius (Lechowicz, Lachowicz).
2. 1674 – 1700 m. kunigas klebonas Romanas Dostojevskis.
3. (nėra duomenų)                 Matas Šneideravičius.
4. 1689 m. kunigas vikaras Danielius Beržanskis (Beržanski).

     XVIII a.

      1737–1769 m. Vištyčio bažnyčią administravo jėzuitai. Žinomiausi jų buvo:

1. 1737–1744 m. tėvas Kristupas Levanavičius.
2. 1738–1743 m. 1744–1753 m.  tėvas Baltramiejus Kleinas.
3. 1743–1753 m. 1757–1758 m. 1759–4760 m. tėvas Paulius Nizvandas.
4. 1753–1755 m. 1757–1758 m. 1763–1764 m. 1766–1769 m. tėvas Juozapas Krauzas.
5. (nėra duomenų)           Kunigas Šrioderis.

     XIX a.

1. 1805 – 1815 m. kunigas  kuratorius, vikaras, kuratorius Motiejus Poliakovskis ( Polakowski), kuris 1816 m. lapkričio 16 d. mirė Vištytyje.
2. 1808 – 1815 m. kunigas administratorius Tomas Juškevičius (Juszkiewicz).
3. 1815 m. kunigas vikaras, 1818 – 1821 m. administratorius, 1821 – 1836 m. kuratorius Paulius Tautkevičius (Tawtkiewicz), kuris 1836 m. kovo 11/23 d. mirė Vištytyje.
4. 1821 m. kunigas vikaras Pranciškus Šemeta (Szemiot).
5. 1824 – 1828 m. kunigas vikaras Baltazaras Juškevičius (Juszkiewicz).
6. 1830 – 1831 m. kunigas vikaras Paulius Nivinskis (Niwinski).

7. 1831 m. kunigas kapelionas Florionas Dargunskis (Dargvainis, Dargunski, Dargwojn).
8. 1837 – 1853 m. kunigas, kuratorius, klebonas Petras Severinas Jakelavičius (Jakelovskis, Jakielowicz), kuris 1853 m. rugsėjo 20 d. mirė Vištytyje.
9. 1839 – 1845 m. kunigas vikaras Pijus Katilius (Katyll).
10. 1845 -1847 m. kunigas vikaras Jonas Akelevičius (Akieliewicz).
11. 1860 m. kunigas vikaras Juozapas Vasiukevičius (Wasiukiewicz).
12. 1863 – 1864 m. kunigas, kuratorius, klebonas Augustinas Vaišnoras (Wojsznar).
13. 1870 – 1880 m. kunigas, klebonas, administratorius  Andriejus  Bakunauskas (Bakunowski), kuris 1880 m. lapkričio 2 d. mirė Vištytyje, palaidotas Vištyčio kapinėse, kapas žinomas.
14. 1877 – 1878 m. kunigas rezidentas Vincentas Miškelis (Miszkiel).                                        
15. 1879 – 1883 m. kunigas, parapijos kapelionas Liudvikas Adomavičius (Adamowicz).
16. 1882 – 1893 m. kunigas klebonas Adomas Šukvietis (Szukwiec).

17. 1882 – 1884 m. kunigas vikaras Pranciškus Duoba (Doba).
18. 1885 -1888 m. kunigas vikaras Konstantinas Pečkaitis. (Peczkajtys).
19. 1888 – 1891 m. kunigas vikaras Izidorius Keblaitis (Keblajtys)
20. 1891 – 1895 m. kunigas vikaras Kazimieras Stankaitis (Stankajtys).
21. 1893 – 1896 m. kunigas, administratorius, klebonas Motiejus Vasiliauskas (Wasiliewski).
22. 1897 m. kunigas klebonas Antanas Vilkutauskas  (Wiłkutowski), kuris mirė 1897 m. kovo 21 d. būdamas Vištyčio parapijos administratoriumi (klebonu).
23. 1895 – 1898 m. kunigas vikaras Simonas Garmus.
24. 1898 – 1901 m. kunigas, neetatinis vikaras Juozapas Antanas Bridžius (Brydzius).
25. 1897 – 1902 m. kunigas klebonas Juozapas Marma (Marmo).

     XX – XXI a.

1. 1902–1913 m. klebonas administratorius Jurgis Krokininkas ( Krokinik).
2. 1906 m. kunigas vikaras Stanislovas Riauba (Rauba).
3. 1906 – 1909 m. kunigas vikaras Vincentas Gergelis.
4. 1910 – 1911 m. kunigas vikaras Zenonas Butkevičius (Butkiewicz).
5. 1911 – 1913 m. kunigas vikaras Juozapas Luckus.
6. 1914 – 1929 m. kunigas, dėstęs tikybą mokykloje ir tikriausiai aptarnavęs parapiją, Vincas Kudirka (Kudirkevičius).
7. (nėra duomenų)         Kunigas vikaras Petras Insoda.
8. 1929 – 1939 m. kunigas klebonas Vincas Akelis.
9. 1937 – 1939 m. kunigas vikaras Jonas Rusinas.
10. 1938 – 1941 m. kunigas administratorius Jurgis Parancevičius.
11. 1940 – 1942 m. kunigas J. Bučinskas.
12. 1942 – 1948 m. kunigas klebonas Petras Balasevičius.
13. 1943 – 1944(5) m. kunigas Justinas Lelešius.
14. 1948 – 1949 m. kunigas klebonas Antanas Šukevičius.
15. 1949 – 1951 m. kunigas klebonas Pranas Lingys.
16. 1951 – 1952 m. kunigas klebonas Klemensas Kačergius.
17. 1952 – 1957 m. kunigas klebonas Juozas Vosylius.
18. 1953 m. kunigas altarista Petras Valatka.
19. 1957 – 1963 m. kunigas klebonas Pranas Aušiūra.
20. 1963 – 1972 m. kunigas klebonas Antanas Akevičius.
21. 1972 – 1991 m. kunigas klebonas Kazys Montvila.
22. 1991 – 1994 m. kunigas klebonas Gintautas Romualdas Steponaitis.
23. 1994 – 1997 m. kunigas klebonas Vytautas Juozas Vaičiūnas.
24. 1997 – 2004 m. kunigas klebonas Jonas Baranauskas.
25. 2004 – 2014 m. kunigas klebonas Linas Dūkšta, kuris 2014 m. lapkričio 2 d. mirė Vištytyje.
26. 2014 – 2018 m. kunigas klebonas Dainius Gurevičius.
27. nuo 2018m. kunigas klebonas Kęstutis Sprangauskas.