IŠLEISTA NAUJA LIETUVOS RAUDONOJI KNYGA
Nepraėjus nei 15 metų nuo 2007 m. leidimo, pagaliau, šiais 2021 metais, galime pasidžiaugti išleista naująją Lietuvos raudonąja knyga, kurią išleido LR aplinkos ministerija.
Po ilgamečio autorių kolektyvo darbo išleistas ilgai lauktas naujas Lietuvos raudonosios knygos (2021) leidimas. Pirma kartą šalies Raudonosios knygos rūšių būklė įvertinta, remiantis tarptautiniais pasaulinės raudonosios knygos (IUCN) kriterijais.
Leidinį PDF formatu galima rasti pagal šią nuorodą:
Gamtos knyga – Lietuvos Raudonoji Knyga – Gamtos knyga
arba atsisiųsti per WeTransfer:
Kadangi tokios apimties leidinio parengimo ir išleidimo procesas užtruko ne vienerius metus, kai kuri naujojo leidinio informacija šiandien jau senstelėjusi, o atskirų taksonų vertinimo rezultatai galėtų būti jau kitokie. Tačiau bet kokiu atveju knyga apima didelio autorių kolektyvo surinktus, apdorotus ir aprašytus tiek istorinius, tiek naujus duomenis apie taksonų paplitimą, gausą ir kt.
Remiantis dabartiniais duomenimis „popierinės“ versijos prekyboje nebus. Todėl kviečiame besidominčius šalies retomis rūšimis, atsisiųsti leidinį PDF formatu.
TRUMPA LIETUVOS RAUDONOSIOS KNYGOS ISTORIJA
1959 m. priėmus pirmąjį Gamtos apsaugos įstatymą, Lietuvoje pradėta galvoti apie specialius retų ir nykstančių rūšių sąrašus.
1962 m. Gamtos apsaugos komitetas patvirtino Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto ir Botanikų draugijos pateiktą saugotinų augalų rūšių sąrašą, į kurį buvo įrašytos 176 retos ir nykstančios aukštesniųjų augalų rūšys.
1964 m. šis sąrašas buvo patikslintas ir papildytas.
1976 m. Gamtos apsaugos komiteto siūlymu įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į kurią įrašyta 41 gyvūnų ir 30 aukštesniųjų augalų rūšių.
1981 m. knyga išspausdinta, o 1984 m. išleistas jos papildomas tiražas.
1990 m. Lietuvos raudonosios knygos sudarymo ir tikslinimo ėmėsi LR aplinkos apsaugos departamentas.
1992 m. išleista antroji Lietuvos raudonoji knyga, kurioje aprašyta 501 nykstanti ar reta gyvūnų, augalų ir grybų rūšis.
2003 m. Lietuvos raudonosios knygos komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus Mečislovo Žalakevičiaus, sudarė naują sąrašą, į kurį įtraukta 815 saugomų rūšių. Tarp jų – 23 žinduolių, 75 paukščių, 128 vabzdžių, 224 gaubtasėklių augalų, 199 grybų bei kerpių rūšys. Palyginti su buvusiu sąrašu, naujasis padidėjo 33 rūšimis, įrašius keliolika europinės svarbos rūšių. Tai keturios moliuskų suktenių rūšys, šikšnosparniai – europiniai plačiaausiai ir kūdriniai pelėausiai, vabzdžiai – plokščioji skėtė, purpurinis plokščiavabalis, plačioji dusia ir kiti. Rūšys, kurios Lietuvoje yra išnykusios, priskirtos išnykusių ir tikėtinai išnykusių rūšių 0(Ex) kategorijai. Tai žinduoliai – europinė audinė, rudasis lokys ir ąžuolinė miegapelė, paukščiai – kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys, gyvatėdis, kuoduotasis vieversys ir žvyrė, žuvys – sturys bei sparis ir t. t. Lietuvoje pagerėjus aplinkos kokybei, kai kurios rūšys pagausėjo, joms jau nebegresia išnykimas. Todėl šios rūšys priskirtos atkurtai 5(Rs) kategorijai. Tai ūdros, stumbrai, griežlės, nendrinės rupūžės ir perpelės.
2005 m. nauja „Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo” redakcija.
2007 m. išleista trečioji Lietuvos raudonoji knyga, kurioje aprašytos 767 saugomos rūšys (253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų).
Valstybinės saugomų teritorijų prie Aplinkos ministerijos informacija