KRAŠTOVAIZDIS

Išsaugoti Sūduvos kalvyną – vienas iš svarbiausių regioninio parko tikslų. Aukštos stačiašlaitės moreninės keiminės kalvos, tarpgūbriuose telkšantys ežerai yra vertingiausia Sūduvos kalvyno kraštovaizdžio dalis.

Parko pakraštyje, pašiaušusi tris viršukalnes, dunkso kuprotoji Dunojaus ketera, aplink ją – daugybė mažesnių kalvelių, apaugusių brandžiais miškais, vertingomis pievomis. Trys didžiausi Dunojaus keteros kalnai susispietę beveik tiesia linija. Stankūnų kalnas savo viršukalnę iškėlęs net 285,5 m virš jūros lygio. Iš vienos pusės prie jo prigludęs Pavištyčio kalnas siekia 282,4 m. Iš kitos pusės, pačiame pasienyje su Lenkija, rymo Dunojaus kalnas, ištįsęs 285 m. Dunojaus ketera su Pavištyčio, Stankūnų ir Dunojaus viršukalnėmis yra aukščiausia Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalis, nuo Vištyčio ežero iškilusi net 110 m. Užkopus į Dunojaus kalno viršūnę, atsiveria nuostabūs vaizdai: žmogaus nepaliesta Grybingirio rezervato žaluma, apačioje tyvuliuojantis Dunajevo ežeras, Lenkijos laukai su pasienio sodybomis.