Kviečiame į parodą „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“!

Iki š. m. liepos 26 d. Vištyčio regioninio parko lankytojų centre eksponuojama unikali vėjo malūnų paroda, atvykusi iš Lietuvos etnografijos muziejaus.

Parodoje pristatomi 20 akvarelės technika tapytų paveikslų, kuriuose įamžinti vėjo malūnai iš įvairių Lietuvos regionų: Biržų, Panevėžio, Šakių, Molėtų, Joniškio, Rokiškio, Pakruojo, Mažeikių, Tauragės, Pasvalio, Kupiškio ir Šiaulių rajonų. Tai tik dalis įspūdingo Antano Krištopaičio kūrybinio palikimo – visame jo rinkinyje galima suskaičiuoti net 190 akvarelinių malūnų vaizdų! Šie darbai turi ne tik meninę vertę, bet ir svarbūs kaip istorijos ir liaudies architektūros dokumentai, saugantys atminimą apie jau išnykusius ar paskirtį pakeitusius malūnus.

Antanas Krištopaitis gimė 1921 m. Valdomų kaime, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Valdomų k. pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje, kur jo dailės mokytoju buvo Petras Aleksandravičius, vėliau tapęs Vilniaus dailės akademijos profesoriumi. A. Krištopaitis buvo abiturientas, kai 1940 metais, prasidėjus lietuvių trėmimams į Sibirą, buvo suimtas ir už akių nuteistas 10 metų kalėti. Dar 7 metus praleido tremtyje, Buriatijos krašte. Grįžo į Lietuvą 1958 metais. Apsigyveno Šiauliuose, kur iki 1982 metų dirbo Šiaulių dramos teatro dailininku, kūrė spektaklių scenografiją. Kur bebūtų buvęs – kalėjimuose ar tremtyje – A. Krištopaitis piešė likimo draugų portretus, Sibiro peizažus, todėl, anot jo paties, dailės mokykla buvo pats gyvenimas, iš kurio sėmėsi piešimo įgūdžių, patirties ir temų.

Antano Krištopaičio atmintyje nuo pat vaikystės labiausiai įsirėžė malūno vaizdas, kurį jis kiekvieną dieną matydavo eidamas į mokyklą. Malūnus piešti pradėjo gyvendamas Šiauliuose, norėdamas kad Lietuvoje pamažu nykstantys malūnai būtų išsaugoti paveiksluose. Pradėjo keliauti po Lietuvą, pasirinkdamas kelionės maršrutą ten, kur nuo senų laikų stovėjo vėjo arba vandens malūnai. Nuo 1976 metų dailininkas daugiau kaip du dešimtmečius tapė malūnus akvarelės technika. Juos tapė etnografo akimis stengdamasis kuo tiksliau atkurti malūno išorės vaizdą, stovėjimo vietą, gamtinę aplinką. Vaizduodavo ir malūno vidaus konstrukciją, įrangą. Prie kiekvieno paveikslo parašydavo tai, ką žinodavo apie malūno statytojus ir šeimininkus. 2007 metais buvo išleistas A. Krištopaičio malūnų paveikslų albumas „Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse“.

2003 metais už aktyvų dalyvavimą Šiaulių miesto kultūros gyvenime, istorinio, architektūrinio paveldo fiksavimą A. Krištopaičiui buvo suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas. 2007 metais jis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Dailininkas A. Krištopaitis mirė 2011 m., palaidotas Gruzdžių miestelio kapinėse.

Lietuvos etnografijos muziejaus informacija

Nepraleiskite progos pasinerti į Lietuvos kaimiškojo kraštovaizdžio vaizdus, kuriuos puošė senieji vėjo malūnai!