PILIAKALNIAI

„Ant šitų kalnų, galiu drąsiai sakyti, susitvirtino mano lietuviškumas“. Tai modernios Lietuvos valstybės kūrėjo Jono Basanavičiaus, žodžiai apie piliakalnius.

Piliakalniai tartum žemės metraščiai, tapę pačiais seniausiais istorijos liudininkais. Jeigu jau sunyko, sugriuvo ant jų stovėjusios pilys, išsitrynė iš atminties žmonių prisiminimai, perduoti iš kartos į kartą, tai piliakalniai stovi.

Lietuva ne veltui vadinama Piliakalnių kraštu, nes jų tankumas tikrai didelis. Be to, ir toliau vykdomos nežinomų piliakalnių paieškos ir šiame procese dalyvauja įvairūs žmonės – ne tik archeologai. Taigi kiekvienas iš mūsų galime tapti dar neidentifikuoto piliakalnio išaiškintoju.

Vištyčio kraštas pribarstytas akmenų, ežerėlių ir didesnių, bei mažesnių kalvelių. Kas žino, gal viena ar net kelios iš jų kaip tik ir yra neatpažintas, neatrastas piliakalnis. Taigi kviečiame pakeliauti.

Vištyčio regioniniame parke yra keturi piliakalniai, kuriuos turėtumėte aplankyti: Vištyčio, Dabravolės, Pavištyčio ir Pavištyčio II piliakalniai.

 

Vištyčio piliakalnis

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Jis yra 20 metrų aukščio, su stačiais 35 – 40 laipsnių kampu šlaitais. Viduje iškilusi ovali viršūnė yra apie 30 metrų  ilgio ir 20 metrų pločio.

Rytiniame šlaite pastebimas pilkos spalvos kultūrinis sluoksnis, o ariamame lauke į šiaurės vakarus – neryškūs sodybvietės pėdsakai, išsiskiriantys savo tamsesne spalva. Čia rasta lipdyta su stambiais akmens trupiniais molyje šukė. Gruoblėtu paviršiumi indo šukė rasta ariamame lauke pietinėje pašlaitėje.

Nuo Vištyčio piliakalnio atsiveria puikūs vaizdai. Į rytus tamsiai žalia juosta stūgsantis Vištytgirio miškas, į vakarus, tartum, ranka pasiekiamas tyvuliuoja Vištyčio ežeras ir kaip ant delno matosi Vištyčio miestelis.

   

Dabravolės piliakalnis

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. Šis piliakalnis su buvusia senovės gyvenviete randasi Pajevonio seniūnijoje, Dabravolės kaime, penki kilometrai nuo Vištyčio. Piliakalnis – tai didelė kalva šalia raistelio. Jo status rytinis šlaitas apie 25 metrai aukščio. Kiti šlaitai kiek žemesni ir nuolaidesni. Piliakalnio viršuje – ovali 36 metrų ilgio aikštelė, kurios pietinės dalies plotis 22 metrai. Šiaurinė dalis kiek siauresnė. Pietiniuose pakraščiuose ir šlaituose aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų, rasta lipdytos keramikos gruoblėtu paviršiumi. Vakarinėje pašlaitėje rasti buvusios gyvenvietės pėdsakai. Piliakalnio papėdėje, tarsi, pabrėždama jo didingumą, išsikerojo daugiakamienė liepa. Iš vieno kelmo išsišakojo 25  kamienai. Šis piliakalnis labai pamėgtas lankytojų.

      

Pavištyčio piliakalnis

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Jis vienu kilometru nutolęs nuo Pavištyčio kaimo. Vakarinėje ir pietinėje dalyje piliakalnį juosia gilios pelkėtos daubos. Rytinė ir šiaurinė dalis siekia aukštesnius laukus. Šiaurės ir rytų šlaitai nuolaidūs ir kiek statesni viršutinėje dalyje. Labai statūs vakariniai ir pietiniai šlaitai. Viršuje esanti ovali aikštelė siekia 80 metrų ilgio ir 30 metrų pločio. Viršūnėje ir šlaituose išlikę apgriuvę apkasai. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Dirbamame lauke pietų pašlaitėje rasta deginto molio tinko gabalų. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje telkšo Grabausko ežerėlis. Nuo piliakalnio atsiveria toks vaizdas, kad širdis apsąla, tik spėk grožėtis ir maigyt foto aparatą. Štai tolumoje mėlynuoja didžiulis Vištyčio ežeras, o už jo didinga Romintos giria, pasilenkus, tarsi po kojomis tarp medžių įkritęs Grabausko ežeriukas, kiek toliau neseniai išaiškintas antrasis Pavištyčio piliakalnis.

      

Pavištyčio piliakalnis II su gyvenviete

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Sakoma, kad piliakalniai, kaip ir kiti praeities kartų palikti archeologijos paminklai, niekuomet neegzistavo pavieniui. Tai įrodo ir du netoli vienas kito esantys Pavištyčio piliakalniai. Tik vieno kilometro atstumas skiria Pavištyčio piliakalnį II nuo Pavištyčio piliakalnio. Šis piliakalnis buvo išaiškintas  2005 metais. Jis iš vienos pusės apjuostas pelkės iš kitų pusių – daubos. Viršuje yra ovali 28 m ilgio ir 19 metrų pločio aikštelė iškilusiu viduriu. Šlaitai gana statūs. Šiaurinėje papėdėje buvusi piliakalnio gyvenvietė, arime pastebėtas kultūrinis sluoksnis. Papėdėje rasta smulki lipdyta šukelė, pačioje buvusioje gyvenvietėje rasta lipdytos keramikos lygiu paviršiumi. 

Nuo piliakalnio atsiveria gražus vaizdas į Vištyčio ežerą, tolumoje matosi Pavištyčio piliakalnis.