VIŠTYČIO REGIONINIAME PARKE MES REKOMENDUOJAME JUMS BŪTINAI APLANKYTI

 

Vištyčio regioninio parko Lankytojų centras

LKS  416363,  6036123

Atraskite kalvotąją Suvalkiją naujajame Vištyčio RP lankytojų centre! Suvalkija – ne tik lygumos.

Kalvos ne tik už lango, bet ir lankytojų centro ekspozicijoje. Visur jus lydės ir cypsės „vištytis”, nes suvalkiečių tarme bet koks paukščiukas vadinamas vištyčiu…

Kalvos prasivers ir atskleis savo paslaptis ir įdomybes – suprasite, iš kur atsirado Vištyčio vardas, sutiksite vienaragį, pažarstysite grūdus, suskaičiuosite kalvas, išgirsite akmenų istorijas.

Atraskite suvalkietiškus raštus ekspozicijos sienose ir grindyse.

 

 

Pavištyčio piliakalnis

LKS 420863,  6031597

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Jis vienu kilometru nutolęs nuo Pavištyčio kaimo. Vakarinėje ir pietinėje dalyje piliakalnį juosia gilios pelkėtos daubos. Rytinė ir šiaurinė dalis siekia aukštesnius laukus. Šiaurės ir rytų šlaitai nuolaidūs ir kiek statesni viršutinėje dalyje. Labai statūs vakariniai ir pietiniai šlaitai. Viršuje esanti ovali aikštelė siekia 80 metrų ilgio ir 30 metrų pločio. Viršūnėje ir šlaituose išlikę apgriuvę apkasai. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Dirbamame lauke pietų pašlaitėje rasta deginto molio tinko gabalų. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje telkšo Grabausko ežerėlis. Nuo piliakalnio atsiveria toks vaizdas, kad širdis apsąla, tik spėk grožėtis ir maigyt foto aparatą. Štai tolumoje mėlynuoja didžiulis Vištyčio ežeras, o už jo didinga Romintos giria, pasilenkus, tarsi po kojomis tarp medžių įkritęs Grabausko ežeriukas, kiek toliau neseniai išaiškintas antrasis Pavištyčio piliakalnis.

 

 

Didysis Vištyčio akmuo

LKS 416065,  6037827

Manoma, kad senovėje šis akmuo buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose jis vadinamas Švenčiausiosios Trejybės akmeniu. Apie 1800 m. ir vėliau per Kryžiaus dienas iš Vištyčio prie šio akmens pasimelsti ateidavusios tikinčiųjų procesijos.

Su gana įspūdingu Didžiuoju akmeniu susiję padavimai sudaro penkis siužetų tipus. Buvo pasakojama, kad ant šio akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Susirenkantis akmens įdubimuose vanduo – tai „velnio ašaros“. Jos gydančios įvairias ligas, ypač akių. Kiti akmenyje įžiūri įmintą basos kojos pėdą. Teigiama, kad šio akmens negalima skaldyti: akmenskaldžiai bandę tai daryti, bet jiems nepavykę – akmuo neskilęs, tad taip ir likęs prikalinėtas metalinių kuolų.

Viena atokiame Totorkiemio kaime gyvenusi senolė pasakojo, kad velnias užpykęs ant Vištyčio ir norėjęs sugriauti bažnyčią. Vėlai naktį nešęs didelį akmenį bažnyčiai sugriauti, bet dvyliktą valandą sugiedojęs gaidys ir jam tekę numesti akmenį, nenunešus jo iki bažnyčios. Kadangi šiose apylinkėse buvo daug akmenų, tai nelabasis, norėdamas paženklinti akmenį, įmynęs jame pėdą. Toji vieta ir šiandien matyti. Dar kiti pasakojo, kad velnias nešęs didžiulį akmenį perrišęs virve, kurios žymės ligi dabar išlikusios.

Iki šiol Vištyčio didysis akmuo išliko paslaptingas, stebinantis keista savo išvaizda. Kai žiūri nuo kelio, jis panašus į kažkokio milžiniško žvėries kūną su truputį įlinkusia nugara ir baisia galva, taip pat didelėmis akimis ir nosimi. Niekas nežino, kokia jo dalis slypi žemėje.

 

 

Šventasis Šaltinėlis

LKS 420124,  6029845

Vištyčio ežero pakrantėje, Šilelio miške, gėlas vanduo trykšta iš Šventojo šaltinėlio. Žmonių pasakojimai byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Ir mūsų dienomis pasitaiko pasakojimų apie stebuklingus pagijimus, daugelis tiki jo stebuklinga galia. Įtikėję Šventojo šaltinėlio galiomis iš tolimiausių kampelių atvykę žmonės šlakstosi vandeniu, ant kalnelio šalia šaltinėlio stato kryželius. Metai iš metų kryželių vis daugėja, o vietiniai kalnelį prie šaltinėlio jau vadina kryželių kalneliu. Kada žmonės pradėjo tikėti šaltinėlio vandens galia, tikslių žinių nėra. Iš senų žmonių pasakojimų išgirstas šis įdomesnis nutikimas.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vienas neturtingas valstietis sapne matęs Švč. Mergelę Mariją, kuri jo prašiusi ties šaltinėliu pastatyti kryžių. Vargšas žmogelis net ir labiausiai norėdamas negalėjęs išpildyti prašymo, nes neturėjęs nei arklio, nei vežimo, nei medžio, iš ko gaminti, tik kirvį. Pabėdojęs savo žmonai ir prašymą pamiršęs. Po kurio laiko vėl susapnavęs Dievo motiną, kuri sapne tikino žmogelį, kad tik jis galįs pastatyti kryžių. Susapnavęs tą patį sapną trečią kartą, jis ryte nuėjęs pas kaimyną ir jam viską papasakojęs. Šis jį nuraminęs ir pažadėjęs padėti. Jie nuvažiavę į mišką, nupjovę ąžuolą ir netrukus prie šaltinėlio buvo pastatytas kryžius.

Žmonės patikėję, kad čia Dievo galybė, pradėjo lankyti kryžių, melstis, šlakstytis šaltinėlio vandeniu, įtikėję, jog vanduo gydo nuo įvairiausių susirgimų, ypač akių ligų. Matyt, tikėjimas iš tiesų gali daryti stebuklus…

 

 

Šilelio pažintinis takas

LKS 419743,  6030790

Šilelio pažintinis takas – tai kupina įspūdžių ir nuotykių kelionė pėsčiomis vaizdingu Šilelio mišku su nepakartojamo grožio kraštovaizdžiu, jam būdinga augalija ir gyvūnija. Didžiąją tako dalį keliausite vaizdinga Vištyčio ežero pakrante. Anapus ežero – Romintos giria. Tai 30 tūkst. ha miško masyvas, didesnioji šiaurinės girios dalis (maždaug du trečdaliai) atiteko Rusijai, kiek daugiau kaip vienas trečdalis – Lenkijai. Lietuvai priklauso tik nedideli rytiniai girios pakraščiai prie Vištyčio ežero.

Kelionė tikrai neprailgs, jeigu stabtelsite ne tik pažymėtuose punktuose su informacinėmis lentelėmis, bet stebėsite viską – kaip kalnelius keičia lygumos, lygus takelis staiga tampa vingiuotu ir kalvotu. Keliaudami šiuo taku ne tik turiningai praleisite laiką, sužinosite daug įdomaus, bet galėsite atsigaivinti Šventojo šaltinėlio vandeniu, atsikvėpti, pasėdėti patogiai įrengtose stoginėse.

Žygį pažintiniu taku patogiausia pradėti nuo tako pradžią žyminčio stendo, esančio prie kelio Vištytis – Vyžainis. Tako maršrutas eina ratu, todėl į pradžios vietą ir sugrįšite. Takas turi dvi trasas. Trumposios trasos ilgis 2,4 km, o ilgosios trasos ilgis – 3,4 km. Prie Šventojo šaltinėlio turėtumėte įvertinti savo jėgas ir apsispręsti, ar pratęsti žygį ir įveikti didįjį taką, ar pasukti atgal, didįjį taką paliekant kitam kartui. Bet neskubėkite grįžti į žygio pradžios vietą, skirkite laiko susipažinti su Šventuoju šaltinėliu ir jo kryžių kalneliu.

Pasirinkę trumpesnį maršrutą, jį įveiksite per pusantros valandos. Didysis takas pareikalaus daugiau ištvermės ir laiko, jį apkeliausite per pustrečios valandos. Tam, kad nenuklystumėte, takas pažymėtas specialiais apskritais tako žymekliais su medžio simboliu viduje.