Centrinis altorius

Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčios

Centrinis altorius

     Švč. Trejybės paveikslas

     Tėvas – širdis, plakanti pasaulyje, Sūnus – trapumas, pasireiškiantis mirtingame kūne ir Šventoji Dvasia – prikelianti galybė. Trejybės slėpinys reiškia, kad Dievo gyvenimas negali būti svetimas nei kūno trapumui, nei gyvybės jėgai, nei žmogaus laimei, nei skausmui. Trejybė – tai konkreti silpnumo ir galybės istorija, patikėta ne pasaulio išminčiams, bet neraštingiems ir vis dar abejojantiems žvejams, kurie žino, kad nieko nesupranta, ir jaučia, jog yra labai maži žmonės, privalantys liudyti didingą paslaptį. Nutapė 1937m. kunigas dailininkas Pijus Brazauskas už moterų katalikių draugijos lėšas, surinktas per loteriją.

 

    Šv. Jurgis (IV a.), kankinys, antrasis Lietuvos globėjas, minimas balandžio 23 d. Mūsų bažnyčioje švenčiami atlaidai.

     Šv. Jurgis – bebaimis riteris, ietimi persmeigia baisų slibiną, iš kurio nasrų veržiasi liepsnos. Taip jis gelbsti nuo pražūties jauną karaliaus dukterį, kuri turėjo būti atiduota slibinui. Savo žygdarbiu Jurgis išgelbėjo ne tik šią, bet ir būsimų aukų gyvybes. Miesto gyventojai įtikėjo ir priėmė krikščionybę. Vadinasi, savo drąsą jis skyrė krikščioniškajai Žiniai skleisti. Toks pat bebaimis šis riteris buvo savo žiaurios kankinystės dienomis.  Viduramžiais Šv. Jurgis, dėl legendos, padariusios jį riteriu (jau X a. vaizduojamas karinėse vėliavose), tampa ne tik riterių globėju, bet taip pat raitelių, kareivių, šaulių ir  pagaliau ūkininkų bei gyvulių (dėl vardo etimologinės reikšmės, iš gr. georgos – žemdirbys) globėju.

 

     Viską matanti Dievo akis

     Pagrindinė šio simbolio reikšmė yra Švenčiausioji Trejybė – Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji dvasia. Skaičius trys daugelyje religijų skaičius trys yra šventas – gimimas, gyvenimas, mirtis; protas, kūnas, siela; praeitis, dabartis, ateitis. Kiekvienas trikampio kampas vaizduoja vieną asmenį iš Švenčiausios Trejybės, o akis trikampio viduje simbolizuoja Dievo akį, kuri mus nuolat stebi ir sergėja.

 

     Tabernakulis

Tabernakulis  – eucharistijos (ostijos) saugojimo vieta.

Katalikų Bažnyčioje didžiojo altoriaus viduryje esanti spintelė Švč. Sakramentui komuninėje ir monstrancijoje laikyti.

Šventoji Eucharistija nuolat gali būti laikoma tik viename tos bažnyčios altoriuje arba tik vienoje vietoje, todėl kiekvienoje bažnyčioje paprastai būna vienas tabernakulis. Jis turi būti tvirtas ir nepažeidžiamas. Ant tabernakulio statomas altoriaus kryžius. Tabernakulio dydis ir forma turi derintis su altoriumi.

Apaštalas Simonas Petras Jėzaus Kristaus mokinys, pirmasis Katalikų bažnyčios popiežius. Jėzaus Kristaus pašauktas, Simonas metė žvejybą ir tapo jo mokiniu. Pirmas pripažino Jėzų mesiju ir buvo jo pramintas Petru – akmuo, uola. Simbolinę vardo prasmę atskleidžia Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Todėl apaštalas Petras vaizduojamas su raktais. Bažnytinė tradicija skelbia, kad Petras mirė Romoje, Vatikano kalne, kankinio mirtimi ant kryžiaus. Nukryžiuotas, jo prašymu, galva žemyn, nes manė nesąs vertas mirti taip, kaip Kristus. Vėliau toje vietoje pastatyta bažnyčia, kurioje palaidotas jo kūnas. Dabar ten stovi Švento Petro bazilika. Iškilmės minimos birželio 29 d.

     

Apaštalas Šv. Paulius. Jis apaštalu tapo jau po Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, todėl nepriskiriamas Dvylikai apaštalų, nors yra vienas iš pačių garbingiausių ankstyvosios krikščionybės veikėjų, dėl savo misijinės veiklos vadinamas „Tautų apaštalu“. Paulius, dar žinomas kaip Saulius, buvo žydų kilmės. Po Jėzaus mirties pirmieji krikščionys buvo laikomi eretikais ir kentė persekiojimus. Kurį laiką pats Saulius dalyvavo šiuose persekiojimuose. Tačiau pakeliui į Damaską jis patyrė regėjimą, kuriame jam kalbėjo Jėzus, ir jis atsivertė į naująjį tikėjimą. Likusį savo gyvenimą Paulius praleido mąstydamas ir rašydamas apie krikščionybę bei laimėdamas Jėzui naujas vietas. Kaip misionierius jis dažnai keliavo į Mažąją Aziją, Graikiją, Siriją ir Palestiną Joks kitas žmogus nesuvaidino tokio didelio vaidmens, skleidžiant krikščionybę. Milžiniška Pauliaus įtaka krikščionybei tobulinti susideda iš trijų veiksnių: 1) didžiulis jo misijų sėkmingumas; 2) jo raštai, sudarantys svarbią Naujojo Testamento dalį; 3) jo vaidmuo, stiprinant krikščioniškąją teologiją. Jis vaizduojamas su Evangelija ir kardu, kuriuo buvo nukirsta apaštalo galva. Iškilmės minimos birželio 29d.

    

Vištyčio regioninio parko direkcija © 2018 Visos teisės saugomos.         Vytauto g. 8, Vištytis, LT-70346 Vilkaviškio r.   tel. +370 342 63532